2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Felicitations!



Šiais metais atradau A.Einšteino išminties lobynus ir lyg tam tikrą mantrą keletą iš jų kartoju mintyse , rašau ir sakau kitiems beigi manau, kad jos galėtų tapti tikrai geromis gairėmis, kaip kai kuriems, o gal ir visiems žmonėms reiktų žiūrėti į gyvenimą.

Viena jų teigia, kad yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas - galvoti, kad stebuklų nebūna. Kitas - galvoti, jog viskas yra stebuklas.Taigi artėjančių švenčių proga tenorėčiau palinkėti, kad stebuklai vyktų ne tik Kūčių naktį, bet ir kasdien,jūsų galvoje.Kad ir kokie maži ir galbūt svetimai akiai nepastebimi jie būtų, bet tokios mažytės paslaptys visada nupaišo pačią gražiausią, paslaptingą šypseną, žinančiojo veide, o jei dar turi su kuo tuo džiaugsmu pasidalinti...

Taigi visiems jaukių, šiltų, baltų, gausių, gražių, kvapnių, saldžių, stebuklingų, laimingų,tylių,pilnų prisiminimų ir blizgančių švenčių! :)










Na ir iš anksto Kūčių vakaro derinukas:

  • Samaninės spalvos plonos vilnos sijonas, kurį tik vakar patrumpinau ir iš likučio padariau kaspiną 1 lt.
  • Permatoma pieno spalvos palaidinė - dovana 
  • Apatinė maikutė - 1 lt.
  • Pakabukas žirklės - mano gamybos :)
  • Rudi verstos odos batukai - 35 lt.
  • Pieno spalvos raštuotos pėdkelnės 30 lt.
  • Auskariukai - 15 lt.
  • Viso: 82 lt.





2009 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

The winner is :)


Vėlyvą sekmadienio popietę nusprendžiau įvykdyti savo pažadą ir ištraukiau lapelį su slapyvardžiu , kuris laimėjo žadėtą dovaną :) Kadangi komentarų buvo daugiau nei tikėjausi tai ir dovana ne viena, o penkios :) Sušauksiu "namų tarybą" , kad padėtų išrinkti, kuri dovana kuriam laimėtojui atiteks.Burtus vykdžiau gal ir ne visai sąžiningai, nes vyras apgailestavo, kad nieko negavo pastovūs komentuotojai, na, bet kaip žinia, fortūna vieniems būna palankesnė...

Taigi pirmiausia visus slapyvardžius ir komentarus "suvedžiau" į wordinį failą [ gavosi 8 lapai] :) Vėliau visus juos sulanksčiau, sudėjau į simbolinę metalinę dėžutę ir keleta minučių nedovanotinai purčiau, kad gerai išsimaišytų  :)  Po to užsimerkus ištraukiau 5 lapelius :) 







Ir štai žmonės, kurie gaus dovanėles :) 

Pirmoji tai Lina, kuri komentavo pirmą kartą ir tai padaryti ją paskatino visiška smulkmena :) Jos komentaras štai šis: "Jūsų megztukas nuostabus! Visą laiką skaitau blogą, tačiau komentuoju pirmą kartą ir, juokinga, bet dėl menkniekio, kurį visai neseniai man pasakė (aišku, jau seniai tai žinoma, bet aš nežinojau) ir kai perskaičiau iškart ta mintis toptelėjo. Nežinau ar tikite prietarais ar panašiais dalykais, bet sužinojau, kad žvakių dovanoti negalima. :} aš tai žinau, kad giliai širdy tikiu tokiais dalykais, tai šiaip tik."



Antroji mergina - Milda.K, vaikystėje turėjusi panašų megztuką ir parašiusi komentarą: "Super foto, tokios sviezios.Megztuka kazkada panasu turejau, tik buvo raudonas su baltom avytem ir viena juoda."




Trečioji - Aušra, kuri tikiuosi nusprendusi pailsinti savo pirštelius,užsuks į mano tinklaraštį ir pamatys šią naujieną :) Jos komentaras: "Šioms Kalėdoms aš labai labai ruošiuosi: net neturiu laiko parašyti dienoraščio apie savo vestuves ir pasirodyti koki mes tą dieną buvom gražūs, neturiu laiko išsimiegoti ar tiesiog eiti pasivaikščioti po apsnigtą Aleksotą. Taip norisi viską suspėti pabaigti, ką sugalvojau savo artimiesiems padaryti, kad nuo nėrimo net pirštus skauda. :D"



Dar viena laimingoji [bent jau aš tikiuosi, kad dovanėlės pradžiugins] - anonimiškoji, pasirašiusi inicialais R.B  :  "Oj patinka man dovanas dovanoti!!! Ir taip dziaugiuosi, kad su visais artimiausiais draugais siemet sutareme dovanas daryti patys. Jau beveik visas turiu, nes pradejau dar rugseji :))) Tiesa, ilgai masciau, ka mazytem mergytem padovanot ir va siandiena pabandziau is modelinio nulipdyti linksmus karolelius - pirmam bandymui gavosi tikrai grazus, belieka tik suverti :)"


Na, ir paskutinioji, bet ne prasčiausia Ugne1998: "Man labai patinka tavo derinukai ir t.t. Matau esi stilingas žmogus ir turi gera vaizduotę. Dovanas tai aš tai pat dariau rankom su meile. Ir man pačiai labiau patinka rankų darbo.;)"



Visi komentarai vienoje vietoje



Labai labai prašau visų laimėtojų, parašyti savo vardą, pavardę ir adresą į e-mail'ą gincherry@inbox.lt iki rytojaus 15 val. :) Noriu išsiųsti rytoj ir gal netyčia siuntinukus pristatys Kalėdų rytą, o dovanos tegul lieka paslaptis, nesinori sugadinti staigmenos :) 

Na ir šeštadieninis derinukas, kuris buvo skirtas smagiam pasisėdėjimui su arbata ir pyragu :) Ačiū Simonai už neįprastai man, bet gerai praleistą laiką ir už visą kitą :*

  • Tamsiai mėlyna megzta suknutė 2 lt.
  • Juodas cardigan 8 lt.
  • Raudonos pėdkelnės 13 lt.
  • Juodos kojinės virš kelių 20 lt.
  • Raudona nerta beretė 9 lt.
  • batukai 2 lt.
  • Taškuota palaidinė - 1 lt.
  • Balta trikotažinė maikutė ilgomis rankovėmis 1 lt.
  • Kaspinas - sagė, pagamintas iš atlasinių juostelių ~ 3 lt.
  • Auskariukai kalėdiniai vainikai 12 lt.
  • Viso: 71 lt.







P.S Bėgu pagaliau puošti mūsų žaliaskarę :)

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Most valuable

Artėjant Kalėdom taip nesinori rašyti jokiomis rimtomis temomis, knaisiotis, nagrinėti ir visai nesvarbu, kad ne šventiškos mintys rangose galvoje.Tai nestebina, nes artėjant naujiems metams, turbūt visada apmąstom, ką nuveikėm per senuosius, ką gavom ir ko netekom.Kadangi pažadėjau sau rašyti tema, kuri aktuali šiom dienom tai apie ją ir rašysiu :)

Turbūt jau visi pradėjot bent jau galvoti apie dovanas.Prisipažinsiu, kad šiemet neturiu nei vienos dovanos ir vis atidėlioju tą "medžioklės" laiką :) Niekad nesupratau dovanų pirkimo vien tam, kad kažką nupirkti, liūdniausia, kad po eglute dažniausiai ir rasdavau beasmenes dovanas.Susimąsčiau, kad gal taip tik atrodydavo? Nes kai reikia rinkti dovanas pačiai, visada susiduriu su didele problema, nes nežinau kam ką dovanoti.Atrodo galvoji apie žmogų, apie jo pomėgius,svajones, kasdienybę ir paradoksalu, bet sunkiausia visada būna išrinkti artimiausiems žmonėms.Ir tada pasidaro taip liūdna, kad visai nepažįstu artimiausiu žmonių...Savo tėvelių, brolio, vyro, bet veju šitas mintis šalim, nes jau kelinti metai net pati sau ir kitiems negaliu atsakyti į klausimą ko norėčiau dovanų :) Dažniausiai mano norai dovajimui netinkami, nes aš noriu kažko kasdieniško, ką pati planuoju anksčiau ar vėliau įsigyti, o didelės svajonės dažniausiai būna neišpildomos :) Džiaugiuosi, kad šiemet šeimos rate traukėm lapelius su vardais ir turim dovaną išrinkti tik vienai žmogui, suma nera didelė, bet ir džiaugiuosi ne todėl, kad mažiau pinigėlių tam išleist reikės, o todėl, kad renkant dovaną vienam žmogui ji bus renkama atidžiau, labiau galvojant apie žmogų, su didesnes meile ir rūpesčiu.Bent jau aš taip tikiuosi :) 

Sakoma, kad žmonės dovanoja tai, ką patys norėtų gauti dovanų, bet ar tikrai? :) Visada dovanas stengdavausi rinkti konkrečiam žmogui, bet yra universalios , kurias dovanojam kai nieko nesugalvojam, į šį sąrašą įeina kvepiantys vonios burbulai, kvepiančios žvakės, knygos, puodeliai ir kūno priežiūros rinkiniai :) Iš šio sąrašo visada su malonumu priimu gerai kvepiančias,kokybiškas, dideles žvakes :D Kartais tikrai sunku žmogų nustebinti,nes bijai nepataikyti arba atrodo jis turi viską, ko norėtų...

Dargi sakoma, kad mažos dovanos stiprina draugystę ir galiu pripažinti, kad kur kas smagiau sulaukti staigmenos be jokios progos ir priežasties, nors tai būtų ir morengas iš mano mylimos cukrinės, nei gauti dovanas tada, kai jų tikiesi ir kai jų tikisi visi kiti, nes tada dovanos dažniausiai ir būna nuasmenintos.Didžiausia vertybė ir dovana visgi man yra nuoširdi draugystė, kai žmogui duodi nesitikėdamas nieko atgal, bet šito turbūt Kalėdų senelis nepadės po egle? ..

Kadangi šis įrašas apie dovanas, tai noriu Kalėdų proga kažką padovanoti ir savo blogo skaitytojams, kas tai bus, telieka paslaptis,bet komentuokit ir penktadienį iš visų komentavusių žmonių, burtų keliu išrinksiu vieną, kuriam ir atiteks mano dovana :) 

Na ir eilinės dienos derinukas, pilkas kaip ir orai pastarosiom dienom :)

  • Megztinukas su avytėm iš kurių viena yra juoda - 1 lt.
  • Šiltasis pilkasis sijonas su banteliu 4 lt.
  • Pilkos pėdkelnės - 20 lt.
  • Ilgos kojinės - 20 lt.
  • Aulinukai 2 lt.
  • Rankinė 10 lt.
  • Viso: 57 lt.





P.S Blogspot vėlgi apkarpė nuotraukas savo nuožiūra :) Taigi norėdami pamatyti visą nutuoką - spustelkit ant jos :)

2009 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

Solidarity


Tėtis dar ir dabar kartais pasijuokia prisiminęs kaip aš vaikystėje verkdavau, jei manęs sekmadieniais neleisdavo į bažnyčią.Eidavau pėščiomis į kitą rajoną, nes mūsų buvo per daug naujas, kad turėtų savo bažnyčią.Pradinėse klasėse dalyvaudavau visuose religiniuose renginiuose, prisimenu ir Jono Pauliaus II sutikimą Kauno santakoje, savo krikštynas ir pirmąją komuniją.Vaikystėje tikrai buvau pamaldus vaikas, bet ar kaltas mano būdas ar tėvų tiksliau tėčio skepticizmas, nes vieną dieną nustojau domėtis, tikėti, lankytis.Visi žinios išgaravo iš galvos, ieškojau savo kelio visame kame...

Ir tik visai neseniai vienas žmogus labai gražiai, šiltai ir suprantamai paaiškino kokia yra advento prasmė, nes iki tol viena ausimi buvau girdėjus,kad tiesiog negalima pirmo, antro, trečio ir kad tai susikaupimo ir rimties metas.Nežinojau ir net nesusimąsčiau kodėl, galvojau,kad tiesiog taip reikia ir taškas.Taigi tikiuosi,kad tas žmogus nesupyks radęs čia savo žodžius ir nors advento pradžia buvo sekmadienį, o šiandien jau beveik galiu iš advento kalendoriaus išlupti ketvirtą šokoladuką, bet rašau tai todėl, kad gal ir kitiems, girdėjusiem viena ausimi, tokiems kaip aš, padės labiau suprasti šio laikotarpio prasmę.

Per adventą atsisakoma to, kas teikia sotumą (pagal tradiciją daug kur tai yra mėsa), kas teikia labai daug malonumo (pvz., saldumynai, alkoholis, rūkalai, linksmybės ir t.t.) todėl, kad pats to nori, o ne todėl, kad reikia. Atsisakydama visų pirma sau parodau, kad gali būti ir ne taip gerai, kaip yra dabar, taip pat mokausi vertinti šiuos dalykus, ugdau save. Mėsa, vakarėliai patys savaime nėra blogi, blogai tik tada, kai nėra saiko. Atsisakydama taip pat solidarizuojuosi su tais, kurie to neturi. Tai šiokia tokia dvasinė auka, dėl kurios "užsidirbu papildomų taškų". Taip pat dar geriau, jei tuos daiktus, pinigus, ką sutaupai, sąmoningai atsisakydamas ko nors, atiduodi tiems, kuriems to labai reikia...

Na ir vakarykštis derinukas:

  • Pėdkelnės 20 lt.
  • Batukai 35 lt.
  • Labai minkštas ir šiltas pieno spalvos megztukas - 3 lt.
  • Sijonas 3 lt.
  • Pakabukas ~15 lt.
  • Viso: 76 lt.





2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Spontaneous


Visų gyvenime turbūt pasitaiko keistų nutikimų.Taip vieną šeštadienio rytą, kai nebuvau geriausios sveikatos ir būklės, nutiko ir man :) Labai retai keliu ragelį kai skambina nežinomis numeris, nes turbūt skaitėt apie mano fobiją kalbėti telegonu, bet tą kartą palikau įjungta draugės žinutę ir žvilgterėjus, pagalvojau, kad skambina ji.Pakėlus ragelį labai nustebau, nes balsas, kurį išgirdau, toli gražu nebuvo moteriškas :) Atsargiai dėliojau žodžius vis dar nesuprasdama kas ir kodėl man skambina, bet iš tiesų net ir nebuvo prasmės galvoti.Išgirdau dvidešimties minučių trukmės žodžių tiradą ir beveik nepavyko įsiterpti :D Buvau užklupta iš pasalų ir tada supratau, kaip kartais žmogų gali paveikti netikėtumas.Minutei netgi pasijaučiau kalta, bet paskui pradėjau analizuoti, ieškoti ir supratau, kad neturiu jaustis kalta dėl savo nuomonės.Nustebino kai kurių žmonių susireikšminimas ir egocentriškumas,bet bandant pateisinti kitus, dažnai mintyse "sukasi" kažkur perskaityta mintis, kad nėra blogų žmonių, yra tik neišklausyti, nesuprasti ir nuskriausti......Bet šis įarašas ne apie tai, o tik įvadinė istorija privertusi mane susimąstyti apie tam tikrą būdo savybę.

Mane pažįstantys žmonės žino, kad aš esu labai spontaniška, kaip aš sakau - paskutinės minutės žmogus.Tas liečia turbūt kalbant apie visas gyvenimo sritis ar tai būtų pirkiniai, ar kelionės, ar laisvalaikio ir ateities planavimas ar savo nuomonės išsakymas.Žino, kad iš anksto su manim kažką susitarti labai sunku, nes nežinau ką veiksiu ryt, o tuo labiau po savaitės ar mėnesio.Žino, kad sakau tai, ką galvoju ir retai nutyliu, kas man tuo metu sukasi ant liežuvio galo.Susimąsčiau, kad gal spontaniškumas nėra gera savybė? Gal mes per šią būdo savybę, esam linkę pridaryti daug klaidų? Gal nepamąstydami lengvai galim įskaudinti kitus žmones? Kartais tikrai norėčiau, kad žodžiai sugrįžtu atgal, bet žinau, kad tai neįmanoma, todėl po truputį mokausi nutylėti, pasilaikyti kai kurias mintis sau ir nežinau ar elgiuosi teisingai, bet kartais atrodo, kad santykiai pagrįsti nutylėjimu ar miglos pūtimu į akis yra kur kas sėkmingesni, nei nuoširdūs ir atviri.Gal tas nutylėjimas irgi yra kelias į niekur? Nes vieną kartą, susikaupus visom neišsakytom mintim, jos gali išsprūsti netikėtai ir gerokai nustebinti šalia esančius žmonės, kurie iki tol tikėjo, kad viskas puiku.Taigi taip sunku nuspręsti, kuriuo keliu eiti.Ar sekti savo prigimties pėdomis ar bandyti save keisti? Ar atvirumas ir nuoširdumas vis dar vertinamos savybės?..

Norėčiau paklausti ar norėtumėt savo gyvenime kąnors pakeisti, jei turėtumėt tokią galimybę? Aš susimąsčiau, kad turbūt ne.Nors visko gyvenime buvo, bet visa tai iš manęs "nulipdė" tokį žmogų, koks esu dabar.Nežinau kiek buvo tų neišnaudotų progų, bet tikiu, kad visada galima padaryti tai, apie ką visada svajojai, bet galbūt neišdrįsai.Nesvarbu ar tai bus rytoj, ar po metų, o galbūt ir po dešimties...

Na ir 5dieninis derinukas, skirtas pasisėdėjimui su draugėmis,karstymuisi palangėmis, skinant vynuoges beigi šokiams :)

  • Dr.Martens batukai - 307 lt. [Meilė iš pirmo žvilgsnio]
  • Sijonas su banteliais, žvaigždutėm ir konfeti - draugės "dovana"
  • Palaidinė - 69 lt. [berods]
  • Cardigan - 10 lt.
  • Pėdkelnės- 20 lt.
  • Kojinės - 20 lt.
  • Juodas odinis pintas dirželis - 1 lt.




2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

Catadioptre

Tokiomis dienomis ar rytais, kai atsikėlus norisi kambaryje užžiebti šviesą, nori nenori pradedi gyventi šiltų ir saulėtų dienų prisiminais.Sugrįžti į tas dienas man padeda nuotraukos.Blogomis dienomis ir akimirkomis klaidžioju po folderių labirintus, žiūriu akimirkos "atšvaitus", prisimenu vietas, žmones, orą, atgaminu tuo metu apėmusius jausmus, galbūt ir kurioziškas situacijas.Juk taip gera viską jausti iš naujo tik šį kartą gal truputį kitaip, nes į viską žiūri lyg ir iš šalies...

Pastaruoju metu labai dažnai užklysdavau į vieną folderį.Taip smagu buvo prisiminti visas situacijas, kurios lydėjo tą fotosesiją :) Pirmasis "pasivažinėjimas" senuoju funikulierium [gėda man], bandymas įkalbėti vieną darbuotoją, nors fotografė ir susitarė su administracija, vartų rakto saugojimas, belaukiant fotografės, nes darbuotojai išėjo pietauti, vaikinas, bandantis duoti "patarimą" kaip fotografuotis, po fotosesijos funikulieriuje palikti batai, nuvažiavę žemyn.Ta, nelabai saulėta vasaros diena, buvo paskutinė, kada senojo  funikulieriais darbuotojai turėjo pietų pertrauką ir Vita nusprendė ja pasinaudoti, net pati nežinodama šio fakto.Turbūt visko, kas nutiko tą dieną nupasakoti neįmanoma, nes vienai dienai per daug įspūdžių :)

Šiai fotosesija bandžiau sukurti atitinkamą nuotaiką rekvizitais, nusiteikimu ir pradėjau rašyti istoriją, bet taip ir neužbaigiau, tai įdedu tik sukurptą pradžią, kuri labiau padės pajusti fotosesijos nuotaiką.

"Tą tamsią naktį visame mieste buvo girdėti tik jos batų kulniukų kaukšėjimas...Visiška tyla ir tik balandžiai išgąsdinti ar išsigandę sukelto triukšmo, savo sparnais plaikstė virpantį orą, kvepiantį žiedadulkėm...Nejaugi prarandi savo įgūdžius, madam? Nebeišeina sėlinti taip tyliai, kaip sugeba tik katės,ilgai tykojusios savo aukos, pasislėpusios šešėlyje.Tyliai tyliai, minkštomis letenėlėmis, žingsnis po žingsnio, prie pat žemės, sulaikius kvėpavimą...Sakai reikia skubėti? Skubėti kur? Atsakai, kad reikia skubėti ne kur, o kodėl...Reikai skubėti kol išsipusčiusios miesto damos nesugalvojo pasipudruoti nosytės ir veidrodžių atspindžiuose nepastebėjo, kad jų grakščius kaklus vakaro pradžioje dabino perlų vėriniai...Kol džentelmenai ištaiginguose rūkomosiuose nekyštelėjo rankos į frako kišenes ir jų pirštai neužčiuopė tuštumos...Juk ten turėtų slėptis prabangūs paauksuoti portcigarai..."















Ar Jūs bandote nuotraukomis sugrįžti į praeitiį? 

P.S  Kaip visada blogspot "apkarpė" nuotraukas savo nuožiūra,taigi norėdami pamatyi visą, spauskite ant nuotraukos [tamsiosios turi būti kvadratinės].Už nuotraukas ir už gerą nuoatiką esu dėkinga fotografei Vitai Žėkaitei

P.P.S Turbūt jau visi žinote apie akciją "Kalėdų stebuklas" , kurioje šiemet dalyvauja dauguma blogerių :) Jeigu ne, tai trumpam papasakosiu.Spustelėdami blogo dešinėje esančią ikonėlę su užrašu "prisidėk", jūs paaukojate 5 centus, kuriuos skirs parduotuvė IKI ir už tuos pinigėlius bus perkamos dovanos nepasiturinčių šeimų vaikam.Suteikite kažkam gražesnes Kalėdas ir tikėjimą, kad stebuklų būna.Spausti galima vieną kartą i valandą :) 

2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

The Muses

Vakar turėjau didįjį išbandymą sau.Gavusi laišką ilgai svarsčiau sutikti ar ne, klausinėjau įvairių, galbūt net nereikšmingų smulkmenų.Tariausi su artimiausiais žmonėmis ir galiausiai pasakiau taip.Skamba taip lyg rašyčiau apie piršlybas :) Davusi teigiamią atsakymą sulaukiau kelių klausimų iš kurių vienas mane privertė susimąstyti.Na turbūt tai ne naujiena, kad aš mėgstu susimąstyti staiga, netikėtai ir galbūt ne apie visai reikšmingus dalykus.Klausimas buvo apie tai, kas mane įkvepia ir kaip vyksta "kūrybinis" procesas.Ir tada aš pradėjau galvoti: " o tikrai, kažin kas mane įkvepia?".Keletą kartų ir savo bloge, tarp komentarų buvau radus prašymų, parodyti savo inspiracijų sąrašą :)  Niekad nežinojau, ką į tai atsakyti, nežinau ir dabar, nes atrodo, kad manęs neįkvepia niekas, bet tuo pačiu metu įkvepia viskas, ką aš matau ir kas dedasi alink.Sakysit banalu? Žinau.Žinau, kad banalu sakyti, kad mane įkvepia sutikti žmonės, perskaitytos knygos, matyti filmai, išgirsta muzika, cinamono kvapas ir daug daug mažyčių smulkmenų, kurių akis ir sąmonė neužfiksuoja, bet mažytės pasąmonės rankelės jas pagauna ir dokumentuoja, laukdamos tinkamo momento pasibelsti ir ištraukti į paviršių.Byla numeris 315: slyvos šokolade, kas greičiausiai reiškia, kad violetinė puikiai tinka su ruda spalva, šį spalvų derinį taip ir vadinu :)

Apie tai, kas mane įkvepia diskutavau ir su savo sielos drauge.Uždaviau jai klausimą ar ji turi mažą mūzų sąrašėlį? Ji atsakė taip, pridėdama, kad tokį turiu ir aš, tik jis surašytas ne punktais, o išsiliejusiu rašalu, nes jis toks abstraktus,kad niekam kitam neduotų jokios naudos.Tai lyg gydytojo raštas, kurį įskaito tik jis pats arba kitas gydytojas.Ir nos bandau rašyti mistifikuotai, bet paslapties čia jokios nėra :) Kas kartą mąstydama ką rengtis, jau žinau, kokį drabužį norėčiau šią dieną ar vakarą vilkėti ar kokiomis "genties" spalvomis margintis.Tada mintyse, lyg kokiam polyvore, susidėlioju derinuką ir einu prie spintos ieškoti tinkamų "ingredientų".Jeigu realus vaizdas nuvilia, tada kažką keičiu, jei kažko per daug - nuimu, o jei per mažai tai įberiu truputį "prieskonių" :) Kartais, kai neturiu visai jokių minčių ir nežinau, ką noriu rengtis, einu "medituoti" prie spintos, atsidarau ir ilgai žiūriu ir laukiu, kol koks nors rūbas užmegs "akių kontaktą" ar ryšį su manimi, o kai nėra laiko niekam tai tada griebiu tiesaus silueto juodą ar tamsiai mėlyną suknelę, pirmas pasitaikiusias pėdkelnės, beretę,  [nors jau net vyras pradėjo klausinėti ar tikrai man būtina jas dėvėt taip dažnai], kabinu laikrodį ant kaklo ir lekiu strimgalviais laukan :) 

Man knieti sužinoti kokiu būdų rūbus renkasi kiti? Ar turi mintyse susidėlioję derinius iš jau turimų rūbų? Ar ieško įkvėpimo žiūrėdami į kitus žmones? Kaip sudaro savo must have ir must wear sąrašus? Kaip pasirenka spalvas? Pagal nuotaiką? Pagal metų laiką? Pagal odos/akių/plaukų spalvą? Na ir dar milijonas klausimų šį kartą susijusių būtent su rūbais :)

Na, ir kaip visada - derinukas, šįkart skirtas pasisėdėjimui su draugėm vyninėje :)  Paistengiau, kad nuotraukose matytųsi visos, net smulkiausios, detalės.

  • Ruda beretė - mamos jaunystės 
  • Pienos spalvos megztukas - 3 lt.
  • Suknutė - 1 lt.
  • Pėdkelnės - 20 lt.
  • Batukai - 35 lt.
  • Mylimiausia šio meto sagė - mainai.
  • Rudas pintas diržiukas 1 lt.
  • Viso: 59 lt.

Rankinės ir palto nuotraukose nesimato, bet rankinė buvo mano mylimiausioji rudoji, o paltas rudas languotas :) 






Šioks toks bendras vaizdas


Ir batukai bei sagė iš arčiau